Primena from Laimingi by Kristijonas Ribaitis

Ji man primena Tave, bet ar tai taip blogai?

Ant žemės gėlėti marškiniai, po nakties susivėlę plaukai

Manau supratai, kad čia kol kas visai tokie menki ryšiai

Bet ji man primena Tave – ar tai taip blogai?



Ji savo šypsena aptemdo mano protą

Lengvai nepasiduodu, ji neduoda pagalvot

Savo nagais ant manęs palieka parašą

Jos akys veda iš kur sugrįžt negalima

Ji parduoda kiekvieną savo sakinį

Kaip į taikinį – telieka pasilepinti

Nuryti orumą, aš ant kelių prieš kūną

Jos lūpų saldumas kol maniškės išdžiūna



Po tokių vakarų lieka randai

Kaip beprotis jauties, tada įsiklausai

Jos lūpomis tik tušti pažadai

Ji man primena Tave, bet ar tai taip blogai?

Manau, kad taip



Po kelių valandų vis dar skaitau tarp jos eilučių

Kūnas dreba kas vienuolika sekundžių

Brangioji, kad nelikčiau su savo mintim

Nusilenkim prieš mėnulį – aš noriu patylėt su Tavim

Pažindamas kiekvieną Tavo kūno detalę

Nors žinau, kad negalima jaučiu ten prarają

Be jokio sugrįžimo taško

Ir joks gilus alsavimas manęs neišblaško


Tokiom akimirkom žmonės šaukia “Čia jau likimas”

Dalia, dvasia, nereikia Tavo įsikišimo

Juk dėl meilės verta jaustis lyg sielą pardavus

O gal aš tiesiog ilgai negavęs, bet


Ji man primena Tave

Ar tai taip blogai?

• Alternative
• electronic music
• indie
• pop
• sung poetry
• Vilnius