Svoris by Juodvarnis

LT:
Atėjo nelaukti laikai, tavęs neklausė niekas,
Ir vėl išspjautas į vienatvę kūkčioji lyg vaikas,
Ir tavo dienos tokios gražios ištirpo praeity,
Beliko juodos šaltos naktys randų pilnoj širdy.

Ir kai nieko nebereiks paleist tą sekundę švelniai skęsi tyloj,
Palikęs gėdą tik palaimoje savoj.
Nebematai vilties, nebejauti, kad po nakties nušvis aušra,
Tave užspaudęs šitas svoris ant pečių.

Paklydęs savo mintyse viską gražiai matei,
Pilntavės prasmėje paniręs amžinai.
Kas atsitiko tau? Kiek dar gali to klausti?
Kam pasiryžęs tu šiam svoriui nusimesti?

Kiek save atsimenu tenorėjau semti gyvenimą delnais sklidinais,
Kiek save įprasminau, tai lygiai tiek kartų į nebūtį sulindau,
Ir jeigu tau kaip ir man tiek beprotiškai kartų tękę iškęsti,
Pakilk virš nakties, virš žvaigždžių, virš gelmės,
Nusispjauk ant mirties ir eik klausydamas savo širdies.

Ir kai nieko nebereiks paleist tą sekundę švelniai skęsi tyloj,
Palikęs gėdą tik palaimoje savoj.
Nebematai vilties, nebejauti, kad po nakties nušvis aušra,
Tave užspaudęs šitas svoris ant pečių.


EN:
Unawaited times have come and nobody asked you,
And once again thrown into solitude, you weep like a child,
And your days so beautiful have melted in the past,
Only the cold black nights are left in your heart full of scars.

And when there is nothing more to let go, in that second you’ll gently drown in silence,
Leaving your guilt in your own bliss.
Losing hope you don’t feel that there will be dawn after dark
This weight on your shoulders has kept you under pressure.

Lost in your thoughts, you saw everything with beauty
Forever submerged in the purpose of abundance.
What has happened to you? How much longer can you keep asking that?
What are you willing to do to lose this weight?

As much as I can remember myself, I only wanted to draw life with full palms
As much as I gave meaning to myself, I’ve crawled into nonexistence that many times,
And if you are the same as me, and had to endure so much,
Rise above the night, above the stars, above the deep,
Spit on death and go forward listening to your own heart.

And when there is nothing more to let go, in that second you’ll gently drown in silence,
Leaving your guilt in your own bliss.
Losing hope you don’t feel that there will be dawn after dark,
This weight on your shoulders has kept you under pressure.

• Metal
• baltic metal
• black metal
• dark metal
• heavy metal
• melodic metal
• pagan metal
• progressive metal
• Vilnius